Kas tai per diena?
Tarptautinė Muziejų diena minima kasmet gegužės 18 dieną. Ji skirta pabrėžti muziejų svarbą visuomenei, švietimui ir kultūros paveldo apsaugai. Šią dieną muziejai kviečia lankytojus pažinti rinkinius, parodas ir tyrimų darbą. Minėjimas taip pat primena, kad muziejai nėra vien saugyklos. Jie veikia kaip viešos erdvės dialogui, kritiniam mąstymui ir istorinei atminčiai.
Šventę inicijavo Tarptautinė muziejų taryba, žinoma santrumpa ICOM. Sprendimas priimtas 1977 metais, siekiant stiprinti muziejų matomumą pasaulyje. Tuo metu daugelyje šalių plėtėsi diskusijos apie paveldą, tapatybę ir prieinamumą. Muziejams teko atsakomybė ne tik saugoti eksponatus, bet ir aiškinti jų reikšmes. Todėl ši diena įgijo tarptautinį, švietėjišką ir pilietinį pobūdį.
Istorinis kontekstas svarbus ir dėl politinių pokyčių. Po Antrojo pasaulinio karo muziejai tapo atminties institucijomis, padedančiomis suprasti konfliktus ir netektis. Vėliau dekolonizacijos laikotarpiu sustiprėjo ginčai dėl rinkinių kilmės ir grąžinimo. Demokratinėse visuomenėse muziejai vis dažniau vertinami pagal atvirumą bendruomenėms. Autoritariniuose režimuose jie kartais naudoti ideologijai stiprinti. Tarptautinė Muziejų diena skatina kritiškai vertinti šias patirtis ir ieškoti atsakingų sprendimų.
Kiekvienais metais ICOM paskelbia temą, atspindinčią aktualius kultūros politikos klausimus. Temos dažnai siejamos su tvarumu, skaitmenizacija, įtrauktimi ir jaunimo dalyvavimu. Tai padeda muziejams kalbėti ne tik apie praeitį, bet ir apie dabarties iššūkius. Daug institucijų rengia nemokamus apsilankymus, edukacijas, ekskursijas ir susitikimus su kuratoriais. Tokie renginiai stiprina pasitikėjimą kultūros įstaigomis ir plečia auditoriją.
Lietuvoje ši diena dažnai siejama ir su Europos muziejų nakties renginiais. Muziejai atveria duris vakare, siūlo specialias programas ir netradicinius maršrutus. Lankytojai gali pamatyti saugyklas, restauravimo procesus ar retai rodomus eksponatus. Tai padeda suprasti, kiek daug nematomo darbo slypi už kiekvienos parodos. Tarptautinė Muziejų diena primena, kad muziejai saugo ne tik daiktus. Jie saugo pasakojimus, vertybes ir visuomenės gebėjimą mokytis iš praeities.
Kaip ši diena minima?
Lietuvoje
Nemokami lankymai ir ilgesnis darbo laikas
Lietuvoje daugelis muziejų gegužės viduryje siūlo nemokamą arba pigesnį lankymą. Įstaigos dažnai pratęsia darbo laiką iki vėlaus vakaro. Tai leidžia apsilankyti žmonėms, kurie įprastai nespėja po darbo. Toks atvirumas didina muziejų prieinamumą platesnei visuomenei.
Edukacijos šeimoms ir mokiniams
Muziejai rengia kūrybines dirbtuves, temines ekskursijas ir pažintinius užsiėmimus. Programos pritaikomos vaikams, šeimoms ir mokyklų grupėms. Jose pasakojama apie istoriją, meną, archeologiją ar etnografiją suprantama kalba. Taip minėjimas tampa ne tik švente, bet ir gyva pamoka.
Muziejų nakties renginiai
Daugelyje Lietuvos miestų Muziejų dienos laikotarpis sutampa su Europos muziejų naktimi. Tą vakarą vyksta koncertai, performansai, ekskursijos su gidais ir specialios parodos. Lankytojai kviečiami patirti muziejų neįprastu paros metu. Vakarinė atmosfera dažnai pritraukia ir jauną auditoriją.
Pasaulyje
Prancūzija: Europos muziejų naktis
Prancūzijoje Tarptautinė Muziejų diena dažnai siejama su plačiai žinoma Europos muziejų naktimi. Muziejai dirba iki vėlumos ir siūlo nemokamas programas. Lankytojai dalyvauja ekskursijose, meninėse akcijose ir edukacijose. Renginys pabrėžia, kad muziejus gali būti gyva miesto kultūros erdvė.
Meksika: bendruomenių paveldas
Meksikoje muziejai šią dieną dažnai akcentuoja vietos bendruomenių istoriją ir kultūrinę įvairovę. Rengiami susitikimai apie archeologinį paveldą, vietines tradicijas ir kalbas. Dalis programų orientuota į jaunimą ir šeimas. Taip muziejai tampa tiltu tarp nacionalinės istorijos ir regioninio tapatumo.
Japonija: teminės parodos ir paskaitos
Japonijoje muziejai dažnai organizuoja specialias parodas, paskaitas ir kuratorių pristatymus. Daug dėmesio skiriama kolekcijų tyrimams ir eksponatų išsaugojimui. Lankytojai kviečiami pažinti ne tik objektus, bet ir jų kontekstą. Toks minėjimas pabrėžia muziejaus kaip mokslo ir švietimo institucijos vaidmenį.
Dienos atsiradimo istorija
Įkurta Tarptautinė muziejų taryba (1946 m.)
Po Antrojo pasaulinio karo įkurta Tarptautinė muziejų taryba ICOM. Organizacija siekė stiprinti muziejų bendradarbiavimą, profesinius standartus ir paveldo apsaugą. Būtent ši institucija vėliau inicijavo Tarptautinę Muziejų dieną.
Paskelbta Muziejų diena (1977 m.)
ICOM generalinėje konferencijoje priimtas sprendimas įsteigti Tarptautinę Muziejų dieną. Jos tikslas buvo atkreipti dėmesį į muziejų vaidmenį visuomenės raidoje. Nuo tada gegužės 18-oji tapo kasmetiniu tarptautiniu minėjimu.
Pradėtos skelbti metinės temos (1992 m.)
Nuo 1992 metų Tarptautinė Muziejų diena pradėta minėti su kasmetine tema. Tai padėjo muziejams visame pasaulyje vieningai kalbėti apie aktualias problemas. Temos apėmė tvarumą, įtrauktį, skaitmenizaciją ir kultūros demokratizavimą.
Svarbūs faktai
Tarptautinę Muziejų dieną koordinuoja ICOM, jungianti muziejų profesionalus iš daugelio pasaulio šalių. Dėl to minėjimas turi ne tik kultūrinį, bet ir aiškų profesinį pobūdį.
Kasmet šiai dienai parenkama oficiali tema, kuri padeda muziejams rengti bendras programas. Temos dažnai atspindi platesnes UNESCO, švietimo ir kultūros politikos kryptis.
Tarptautinė Muziejų diena ir Europos muziejų naktis nėra tas pats renginys, nors dažnai vyksta panašiu metu. Muziejų naktis yra atskira iniciatyva, tačiau daug kur abi progos sujungiamos.
Šios dienos minėjimas dažnai naudojamas parodyti lankytojams tas muziejaus erdves, kurios paprastai būna uždaros. Tai gali būti saugyklos, restauravimo dirbtuvės ar fondų patalpos.
Muziejų diena svarbi ir dėl diskusijų apie eksponatų kilmę bei grąžinimą. Kai kurie muziejai šia proga rengia viešus pokalbius apie kolonijinį paveldą, etiką ir atminties politiką.
